Registruotis susitikimui

Kodėl Valdorfo mokyklose vaikai jau nuo pirmos klasės mezga?

Šaltiniai: straipsnis tavovaikas.lt svetainėje.

straipsnis zaliojimokykla.lt svetainėje.

Iš anglų kalbos išvertė Kazimiera Astratovienė

Iki šiol nebuvau didelė rankdarbių mėgėja. Taigi išmokti megzti kojinę rengiantis penktai klasei buvo nemenkas iššūkis. Mezgimas penkiais virbalais, oi oi... Tiesa, vaikai Valdorfo mokykloje pradeda mokytis megzti nuo paprastesnių dalykų – pirmoje klasėje mezga fleitos dėklą ir žaisliuką, trečioje – šaliką, o jau tik paskui, penktoje – kojines ir/arba kepurę. Bet net ir turint gerokai daugiau mezgimo patirties, nei jos turėjau aš rengdamasi penktai klasei, vaikams irgi būna sunku, prireikia daug ištvermės ir kantrybės. O kai kurie pačioje mezgimo pradžioje net sako visai tą patį, ką ir aš sakiau: „Na, argi tai įmanoma?!“ arba „Kiti gal ir gali, bet aš tai šito negaliu.“ Na, ir tai natūralu susidūrus su tokia užduotimi, kuri iš pirmo žvilgsnio atrodo beveik neįveikiama. Betgi koks užplūsta pergalės džiaugsmas, kai supranti, kad ne tik gali šitą užduotį įveikti, bet ir savo rankose (o vėliau – ant kojų) turi to įrodymą! Tikrų tikriausias savo numegztas kojines, kurias gali pačiupinėti, užsimauti ir nusimauti, pasikabinti ant sienos su prierašu: „Aš galiu!“ ar dar kaip nors. Ir tai ne tas pats, kaip išmokti kokį nors abstraktų dalyką, kurį laikai tik galvoje. Šitas, žinoma, irgi smagu. Bet kol kas neteko matyti, kad koks vaikas lakstytų po klasę džiugiai šaukdamas: „Aš parašiau galininke nosinę!“. O štai šūksnių: „Valio, aš užbaigiau kojinę!“ pasiklausyti tikrai teko. Tada ir kilo mintis pasidomėti ir išversti straipsnį (remiantis: phillywaldorf.com/why-waldorf-students-knit) apie tai, kodėl vaikai mezga Valdorfo mokyklose. Juk smalsu, ar ne? Tad gero skaitymo. O paskui – ir mezgimo.

Mezgimu pastaruoju metu domisi ne tik amatininkai ar rankdarbių mėgėjai, bet ir mokslininkai. Tyrimai rodo, kad mezgimas ir kiti rankdarbiai teigiamai veikia įvairaus amžiaus žmonių smegenų veiklą ir savijautą. O mokiniams mezgimas – itin svarbus mokymosi įrankis.

Megzdamas kepurę ar kojinę vaikas mato, kaip jo paties valia gimsta meno kūrinys. Jis regi savo kruopštaus rankų darbo ir susikaupimo rezultatą – dailų ir naudingą dirbinį. Tai, kas iki tol buvo tik abstrakti idėja, jo akyse virsta konkrečiu, apčiuopiamu daiktu.

Štai kodėl Valdorfo pedagogikos pradininkas Rudolfas Šteineris jau prieš šimtą metų šitaip kalbėjo apie rankdarbių naudą ir svarbą: „Nuo žaidimo per grožio patyrimą prie darbo: štai auksinė pedagogikos taisyklė. Nuėjus šiuo keliu vaikystėje, vėliau suaugusiam žmogui nebekelia sunkumų net abstrakčiausios užduotys ar sudėtingiausios technikos.“

Bet mezgimas moko gerokai daugiau nei vien įvaldyti abstrakčias idėjas, kurti meną pasitelkiant valią ar pabaigti darbą iki galo ir pamatyti jo materialų rezultatą. Mezgimas taip pat padeda geriau suprasti matematiką, lavina akies ir rankos koordinaciją, pojūčių integraciją, ugdo kantrybę ir atkaklumą, be to, padeda susikaupti ir nurimti, būti čia ir dabar.

Matematika

Straipsnyje „Ar mezgimas padeda išmokti koduoti?“ ji rašo: „Mes „koduojame“ išoriniame pasaulyje. Juk iš dalies kompiuterio pradžia – audimo staklės. Kaip ir audimas, mezgimas dažniausiai yra dvejetainis (gera akis, bloga akis – vert. past.), tokiu pat būdu eilutės derinamos ir koduojant“.

Tuo tarpu Kartaginos koledžo matematikos profesorė Sarah Jensen sako, kad eina kalba ne tik apie kodavimą, bet ir apie itin sudėtingą geometriją. Straipsnyje „Ko mezgimas mus gali išmokyti apie matematiką“ ji rašo, kad mezgimas puikiai atskleidžia abstrakčios, erdviškai orientuotos topologijos sampratą.

„Apvalius mezginius, tokius kaip kepures, pirštines, kojines, mezgame virbalais be antgalių. Pavyzdžiui, kepurę mezgame trimis virbalais, taigi mezginio akys ant virbalų sudaro trikampį, o kai baigiame megzti ir ištraukiame virbalus, kepurė įgauna apvalią formą. Tai ir yra pagrindinis topologijos principas – visi daugiakampiai virsta.

Ji teigia, kad megzdami mokomės abstrakčiosios algebros ir topologijos. Be to, tyrimai rodo, kad jei per matematiką vaikai ne tik abstrakčiai skaičiuoja, bet ir atlieka įvairius darbus rankomis, rezultatai būna daug geresni.

Grojimas styginiu instrumentu kaip ir mezgimas ta-po ne vieno mokslinio tyrimo objektu. Buvo įrodyta, kad tai irgi labai naudinga smegenų veiklai. Beje, Valdorfo mokyklose vaikai mokosi ir groti, ir megzti. Palyginę mezgimą ir grojimą pastebėtume, kad abiem atvejais „įdarbiname“ abi rankas, dėl to suaktyvėja abu smegenų pusrutuliai. Atliekame ritmiškus judesius, tad kūnas savaime nurimsta ir atsipalaiduoja. Tačiau megzdami dar ir skaičiuojame akis, esame labai susikaupę.

Atkaklumas ir kantrybė

Žinoma, ugdymo procese abstrakčios sąvokos užima svarbią vietą. Bet kai mokiniai įsitraukia į konkretų, praktišką, rankomis atliekamą darbą, reikalaujantį kantrybės, atkaklumo ir atlieka jį iki pat galo, jie įgyja labai svarbios patirties, kuri ir yra bet kokio mokymosi pagrindas.

Pradėję megzti vaikai turi susitelkti į darbą ir tęsti jį diena iš dienos, kol gauna apčiuopiamą, tikrą ir dailų rezultatą. Jie išmoksta patys sukurti naują daiktą, iš-moksta vertinti kruopštų, lėtą rankų darbą ir visa tai, kas sukurta rankomis juos supančiame pasaulyje.

Cituojant Rudolfą Šteinerį: „Tokia veikla itin naudinga. Viena vertus, taip susipažįstama su nauja technika, kita vertus, ugdomas dėmesingumas.“

Emocinė gerovė ir pasitikėjimas savimi

Ir paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas – mezgimas padeda išlaikyti emocinę pusiausvyrą ir ugdo pasitikėjimą savimi. Kaip sako Valdorfo mokyklos rankdarbių mokytoja Nicole Nikola: „Taip, mezgimas susijęs su matematika. Žinome, kad užsiimdami rankdarbiais padedame vystytis tam tikroms smegenų sritims, o jos naudingos mokantis įvairių dalykų. Visa tai gryna tiesa, moksliškai įrodyta ir labai svarbu norint pasiekti akademinių rezultatų. Bet yra ir kita reikalo pusė. Mezgimas stiprina vaikų pasitikėjimą savimi. O juk būtent šito taip trūksta daugeliui jaunuolių šiuolaikinėje švietimo sistemoje.“

Straipsnyje „Mezgimo nauda sveikatai“ daug rašyta, kaip mezgimas ugdo pasitikėjimą savimi ir leidžia džiaugtis pasiektu rezultatu. Minėtame straipsnyje cituojama daug mokslinių darbų, skirtų moksliškai pagrįsti, kodėl mezgimas gerina atmintį ir stiprina abstraktaus suvokimo galias. Be to, mažina įtampą ir nerimą, netgi malšina chronišką skausmą, kelia pasitenkinimą savimi ir savo darbu.

Mezgimas laikomas vienu iš „minkštųjų“ įgūdžių – kaip ir laisvi žaidimai, į socialinius ir emocinius poreikius orientuotas ugdymas, muzika ir menas. Visa tai lengva nuvertinti lyginant su akademiniais pasiekimais, tačiau tai nuostabūs ir nepakeičiami įrankiai, skirti ugdyti esmines savybes ir gebėjimus, ypač dabartiniame pasaulyje, kuriame itin svarbią vietą užima technologijos, informatika ir gamtos mokslai.

Valdorfo mokytojams rūpi ne tik formalūs akademiniai pasiekimai, todėl mezgimą jie itin vertina – mat jis padeda pagilinti mokymosi procesą, o ne tik gerai išlaikyti testus ar gauti gerai apmokamą darbą. Mezgimas užtikrina visapusišką, ne vien intelektinį, ugdymą.

Taip pat skaitykte

Registruotis susitikimui
Tinklapyje yra naudojami slapukai

Galite pasirinkti, kokios paskirties slapukus leisti naudoti. Tačiau visada yra naudojami tinklapio veikimui užtikrinti būtini slapukai. Daugiau Privatumo politikoje.

Tinklapyje yra naudojami slapukai

Galite pasirinkti, kokios paskirties slapukus leisti naudoti. Tačiau visada yra naudojami tinklapio veikimui užtikrinti būtini slapukai. Daugiau Privatumo politikoje.

Jūsų slapukų pasirinkimas išsaugotas